šimtynas

šimtýnas sm. (1) NdŽ, šimtỹnas (4); RtŽ žr. šimtinė: 1. NdŽ. 2. NdŽ Ši merga turi du šimtýnu pasogos J. Duokš keletą šimtynų ir žinokis su visais namais Vaižg. Paskui ... klebonas už gautą šimtyną numirėlį gyrė net visą adyną TS1899,5. 3. NdŽ Ei, išjodžiau du šimtynu dvarų ir vieną, ale nemačiau tokios panaitėlės kaip tavę[s] LTR(Ob). Paskum po šias pakalnes ant seno stuobryno buvę pušys suaugę nuo metų šimtýno A.Baran. 4. Prieg šimtỹnu[i] priej[o] – vyras jau (juok.) Drsk.